BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Tema.

2006-02-12

Sena gera tiesa - “Nežinai ir širdies neskauda”. Yra dalykų, tiksliau temų, kuriomis nemėgstu kalbėt. Ne, tai ne religija, ne politinės pažiūros ir net ne kvailų moralinių normų kartojimas. Tai kas kita. Tiesiog yra.

Velniai griebtų.

Dar blogiau, kada jos anksčiau ar vėliau tampa neišvengiamomis. Gali slapstytis, bandyt išsisukt. Bet kada nors esi įspaudžiamas į kampą ir priverstas, bent jau išklausyt. Pastarosios dienos ir savaitės - pakankamai tough. Kol kas tvarkausi. Puikus išbandymas man. Ir ne tik man jaučiu.

Rytoj nusprendžiau keist kai kuriuos įpročius. Kadangi, atradus, kad niekam nepasakojant vieni ar kiti dalykai klostosi žymiai geriau, apie šituos irgi nutyliu. Bijau.

Kaip visiems kartojau - “ateis laikas ir sužinosit… arba ne”.

Rodyk draugams

Kad.

2006-02-12

Kažkada nugirdau tokią mintį, kad laimingi žmonės tie, kurie negalvoja kokie jie nelaimingi.

Ok aš negalvoju koks aš nelaimingas. Tik šiek tiek. Šiek tiek nelaimingas. Labai labai nedaug. Tai jei laikantis taisyklės, aš turėčiau buti šiek tiek mažiau nei laimingas. Ne jei rimtai tai negalvoju. Tikrai. Tik tai spaudžia šiek tiek. Tai vėl gi laikantis visų taisyklių, aš esu laimingas, kuriam šiek tiek spaudžia. Kažkoks bullshit.

Fuck tas taisykles. Jau senai negyvenu standartais. Klausau ne tą muziką kuri mėgsta visi. Nebandau elgtis taip kaip visi elgiasi ir nori kad aš elgčiausi. Aišku drastiškai nebandau išreiškinėt savo pozicijų lakuodamas juodai nagus, ar išsitatuiruodamas kienietišką makaronų pavadinimą ant peties. Ar šiaip kur intymesnėj vietoj.

Kadangi jau labai noriu miego, tikrai nepamenu, ką tiksliai norėjau parašyt. Groja Kings of Convenience. Visą vakarą groja. Aišku viduje verda.

Labai blogai, kad nesilaikau sau duotų pažadų, negalvot to ar ano. Bet kuo toliau - tuo sunkiau. Konfirminti gali beveik kiekvienas.

Vėl reikia kad mintys susigulėtų.

Rodyk draugams

Žodis.

2006-02-08

Kiekvieno žmogaus jausmai yra labai individualus ir skirtingi. Netgi tie patys elementariausi. Grožio pojūtis. Nusiminimas kai kas nors nepasiseka. Susierzinimas, kai kas nors patraukia kėdę iš po užpakalio. Nuovargis po ilgos darbo dienos.

Jau nekalbant apie tuos tauriuosius jausmus. So called Meilė, Liūdesys, Neviltis, Džiaugsmas ir t.t.

Taip, ne veltui rašau iš didžiųjų raidžių. Bet tik todėl kad tai pabrėžt. Visi tie jausmai yra tiek individualūs, kad kvaila juos vadinti tais vardais. Visa tai - tik šablonai su kuriais bandom sugretinti tai ką iš tiesų jaučiam.

Pamenu kažkada skaičiau knygą (taip, Sci-Fi), kurioje jie galėjo sukurti ir perduoti emocijas tokias kokios jos yra iš tiesų. Įsisvaizduokit galimybę, ne tik pasakyti “Kad tu žinotum kaip velniškai stipriai tave myliu“, bet ir tai parodyti. Taip iš tikro parodyti. Perduoti tai, kad ir prisilietimu. Pajausti tai, kaip iš tiesų esi mylimas, arba nekenčiamas. Kaip tavęs pasiilgo. Arba kaip stipriai nori pabučiuot. Arba kaip gražu jauna mama su vaiku. And so on..

Iš ties tai didūs poetai, gretinantys tuos didžiuosius jausmus su įvairiais kitais pojūčiais sukeliamais tikrų reiškinių, kažkiek priartėjo prie tų jausmų apibūdinimo, koks iš ties galėtų būt. Bet tik iš savo varpinės. Pats vienas žodis kaip žodis tiek ir tereiškia - žodį. Gal ir grubu, bet teisinga. O kadangi ne kiekvienas poeto gyslelę turi - ir tegali pasakyti tą vieną patį žodį. Bet jei atvirai - užskaitau.

Ir taip prisilietimu galima pasakyti daug. Ir sakant žodį. Abu kartu. Sintezė.

Pasijaučiau kaip koks pastorius, sakantis pamokslą.

Įsimylėjau.

Rodyk draugams

Bliat.

2006-02-04

Labai lengva kaltinti kitus dėl visko kas yra negerai. Ir kartais is beviltiškumo nežinai kur dėtis ir ką daryt. Noriu trenkt į sieną. Taip nuo širdies. Kad lūžtų pirštai.

Juokinga, niekada taip nepadarysiu. Ne dėl to kad bijau skausmo, ar dėl to kad esu potencialus pseudo savižudis (tiksliau nesu joks ten). Dar daug turiu padaryt šiam gyvenime, kad galėčiau sau leist tokią prabangą.

Jo, dabar aš girtas, ir turbūt gailėsiuosi/gėdysiuos tų minčių kurios dabar sukasi galvoj. Ir man nesmagu, nes visą laik buvau optimistas (nu minimum realistas), o dabar šneku kaip skystablauzdis verksnys. Aš bliat esu tvirtas. Šito man niekas nepaneigs.

Ir bliat bus taip kaip as noriu. Taškas.

Rodyk draugams

n x m + 1.

2005-12-29

Vienas tų įkyrių vakarų kada nenoriu eit miegot. Kada sedžiu prie pc, prie praviro lango ir niūniuoju Stereophonics - I'm Alright.

Iš esmės tai viskas labai gerai. Tikrai. Indeed. Bet labai atrodo kad tai paviršutiniška. Šįvakar vienu metu norėjosi taip kažkur bent trumpam dingt nuo visų nesąmonių. Viskas ok, pradėjau naujus darbus, nuotaika irgi būna puiki. Bet blia.

Kaip visada, žinote, surūkau n x m + 1 cigarečių. Prigalvojų visokių dalykų, kuriuos pasižadu sau išpildyt. Pasižadu nedaryt to ir ano, arba atvirkščiai - padaryt labai daug ir gero. Ir visiems. Nu tiems kuriems reikia aišku. Nesu dar toks kad visiems visiems.

Dabar norėčiau įmerkt nosį mergaitei į plaukus ir ilgai ilgai jos nepaleist. Arba pažiūrėt į akis jai, kai žinote, taip žiūri šmaikščiai, su žiburiukais tokiais. Kai atrodo tuoj tuoj pasakys kažką gražaus.

Ok, nebūsiu pseudoromantiškas. Pasiilgau švelnumo jau.

Rodyk draugams

Voyage.

2005-12-12

Užsikabinau. Labai užsikabinau.


Jūsų dėmesiui - Pieno Lazeriai.


Rodyk draugams

Komplimentas.

2005-10-30

Geriausias komplimentas, kada man pasako “Su kuo aš dar taip galėčiau pakalbėt?“.

Rodyk draugams

Ypatingai.

2005-10-28

Gurkšnis šaltos kavos likusios dar nuo ryto. Rebelheart su Ar Išsaugosi Mano Meilę. Paskutinė, iš mamos nugvelbta cigaretė ir sulaužyti pažadai nueiti miegoti 22.30.

Jaučiuosi ypatingai.

Rodyk draugams

Telegrama.

2005-10-20

O čia šiandien važiuodamas liftu susimasčiau, ar egzistuoja dar toks dalykas kaip telegramos?

Rodyk draugams

Greitai.

2005-09-28

Diena
prabėgo ypatingai greitai. Visos pastarosios dienos skriete skrieja.
Vienetai tik pamažu praslenka. Bet dabar. Vos spėju pagalvot apie ką
įdomesnio. Darbas darbas darbas. Ir jo daug.




Paskutinį
kart išpučiau nosį. Tikiuosi per naktį ligos galutinai pasibaigs, ir
likęs ligų sezonas praeis sėkmingai. Nu nebent kokia pūslelinė. Bet čia
jau tradiciškai būna. Jei ne žiemą, tai pavasarį tikrai.




Nors kai
taip laikas bėga, spėju kažko pasigest ir pradeda trūkt. Vis dar
tikiuosi. O anksčiau ar vėliau. Jau laukiu kalėdų ir naujų metų.

Rodyk draugams