BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Šuo ir valkatos.

2009-04-22

Sakoma, kad šunys būna panašūs į šeimininkus. Vakar ryte bevedžiojant šunį viską viską supratau! Mūsų šuo nemėgsta kitų šunų. Visus aploja ir raunasi. Aš in general nemėgstu didžiosios dalies populiacijos. Sutapimas? Nemanau.

Kai papaskojau šitą savo teoriją Artojui , jis mane nuginklavo. Sako jis, "Tokiu atveju tau turėtų patikti visokios valkatos…" (mūsų šuo lydosi dėl kelių kiemsargių lakstančių pievutėj už namo, pamato - gatava atsiduot čia ir dabar).

Anyway - vis dar lieku prie savo teorijos kodėl mūsų šuva nemėgsta kitų. Abejoju tik dėl valkatų dalies.

[poll id="2"]

Rodyk draugams

Žiema žiemužė.

2009-01-05

Kažkam iš aukščiau ryškiai užstrigo Kaunas ir sugalvojo pridrėbt sniego, užšaldyt ir dar svarbiausią kasdien naudojamą tiltą sulaužyt .

Vakar lyg žinodamas (o tikrai nežinojau), kad šiandien atšals iki minus šimto nusikasiau visą sniegą nuo mašinos. 40 frickin minutes!!! Ir mašina ryte nusprendė nesikurti. O vakare reikia važiuoti mamos su gimimo diena sveikinti (ji turbūt vis dar mano kad aš pamiršau).

Ir darbe per savaitgalį kažkas failino, ir niekas kiemo nenuvalė. Įvažiavo tik tie, kurie turi džipus. Tada pagalvojau, kad gal ir nieko tokio kad mano senutė neužsikūrė.

Ir iš vis, kaip šunį vedžiot? Kai buvo tik daug sniego ir jokio šalčio tai dar nieko - bėgiojo kaip povandeninis laivas vietoj periskopo nosį iš sniego iškišusi. O dabar pusnys labai šaltos ir vis dar didesnės už ją, o pasysiojimui (ir rimčiau) tai reikia būtent TĄ vietelę susirast. Po ilgų vaikščiojimų dažniausiai kaltu žvilgsniu žiūrėdama į mane tupia ir sysioja tiesiai ant siauro nukasto tako. Šį ryt buvo per šalta. Nors ir uždėjau išeiginį ploščių, sysiot atsisakė. Pakėlė vieną priekinę koją, vieną galinę ir žiūrėjo į mane taip lyg tuoj verks. Nu negi kankinsi. Lai namie šį kart sysioja…

Ir vis dėl to - žiema man patinka.

Rodyk draugams

Flashback.

2008-12-01

Ką tik flashbackino naktinės frustracijos.

Prabundu, šuo šalia manęs guli kaip šlanga. Pasižiūriu - ble - mirė!! Pakilnoju jos kojas, nu dar nesustingus. Reiškias ką tik mirė. Iš kart galvoju ar įmanoma šuniui padaryt dirbtinį kvėpavimą, ir širdies masažą.

Pradedu po biški bust iš miegų, ir galvot kad gal visgi susisapnavau. Pradėjau intensyviai klausyt ar kvėpuoja ir ar širdis plaka, nu bliamba nieko nesigirdi!

Galų gale jau stipriai pradėjau šunį tasyt, kad girdi, kelkis ir baik apsimetinėt šlanga. Nu ir iš tikro, nervai neatlaikė, atsikėlė niurzgėdama ir labai jau nepatenkintu žvilgsniu į mane pažiūrėjusi nuėjo miegot prie kojų, kur niekas vidurį miego nepurto ir netaso už kojų.

Rodyk draugams

Aš kaip visada išsirenku puikią dieną kada mano pačiutė turi ryte šunį vest. Vakar sutariau kad ryte išves - o ryte lyja.

Bet visai aš ne apie tai. Gi širyt, snaudžiu sau ir sapnuoju, kad dar tik trečiadienis. Ir galvoju faaaaaak, taigi ryt ir poryt man šunį ryte reiks vest. Prabudau galutinai visas susirūpinęs ir staiga suprantu kad jau penktadienis!

Tikrai man tai sukėlė labai daug džiaugsmo.

Rodyk draugams