BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Aš manau kad esu labai (nu ok, pakankamai stipriai) pakantus žmogus.

Tačiau yra keletas dalykų, kurie mane tikrai išmuša iš vėžių ant tiek, kad noriu atsistot ir riktelt “I KILLED BEFORE!!!”.

Vienas iš tokių dalykų, kada beveik susiimu už galvos ir pradedu raudot, yra pokalbiai su savimi.

Tačiau kada ne šiaip kažką po nosimi murma neužknisančiu tonu, kuris susilieja su bendru telefoninių skambučių, vaikščiojančių žmonių ir panašiai, fonu, bet kada pilnai ir labai aiškiai beigi ne tyliai ištaria visus sakinius, lyg kalbėtų su šalia sėdinčiu išgalvotu, bet labai tikrovišku draugu. Pavyzdys: “O gavau laišką iš Onutės! Ha ha! Žiūrėk ką rašo! He he he…”. Arba: “Dabar aš paruošiu pasiūlymą. Taip. Ir išsiųsiu. Aha.”. Arba dar geriau, tyla tyla, o staiga kad klyktels “AAAAA!!! Nu bajeris!!! Nu prikolas!!”. Mane tikrai tikrai tai išmuša iš vėžių.

Tokiais atvejais aš nelabai žinau kaip į tai sureaguoti. Esu pastebėjęs, kad kai kurie pritariamai linkteli, arba netgi užduoda klausimą, ką gi ta Onutė rašo, arba kokį pasiūlymą paruošė. Aš savo ruožtu dažniausiai stengiuosi apsimesti ypatingai užsiėmusiu ir nudedu nieko neišgirdęs (nors neišgirsti yra neįmanoma). Tikriausiai vienas variantų ir yra tas, kad žmogus bando užmegsti pokalbį, ypač kai pajaučiu kalbančiojo su savimi (kitais? visais? nematomu draugu?) įdėmų žvilgsnį. Tada susigūžiu ir toliau apsimetu užsiėmusiu.

Beje, apie pokalbių užvedimą jau rašė vienas bičiulis. Mano paminėta situacija dar blogesnė.

Kitas variantas, galėtų būti tas, kad žmogus iš tiesu kalba ne su savimi, o su Onute, žmogumi kuriam siųs pasiūlymą, arba draugeliu kuris ką tik atsiuntė bajerį. Bet vistiek, tai atrodo pakankamai keista.

Aš puikiai žinau, kad ir pats pakalbu su savimi, bet niekada su savim nekalbu darbe (kartais tik pagestiguliuoju pats sau, kai kompas stringa. arba pasikeikiu, bet labai tyliai), ir niekada su savim nekalbu viešoj vietoj (nebent vedžiočiau šunį. bet juk tada kalbu su šunimi, ar ne?).

Dažniausiai kalbu su kompiuteriu. Ypač kai mane nušauna per CoD2, arba žiūrint kokį serialą, kur įvykiai pasisuka labai netikėta linkme.

Ar jums taip būna? Ir kaip elgiatės tokiais atvejais?

Rodyk draugams



Komentarai (9) apie "Pokalbiai ir pašnekovai."

  1.   IceBlue rašė:

    oj kūma, nigovori. Pas mus ofise yra vienas toks senas pūzras etatinis šnekus labai su savim, kaip tik tuomi mėginantis ką nors įtraukti į savo nešvarias užmačias ir papasakoti apie savo uošvę arba apie sijos, kur jis skaičiuoja, aukštį. Priemonės nesierzinti dėl tokių nesamonių - a) ausinės, kurios implikuoja, kad tu ne tik kad klausaisi muzikos, bet ir visiškai negirdi, ką ten burba visokie durniukai, ko pasėkoje durniukams nebe taip įdomu su savim šnekėtis; b) jei kartais taip atsitinka, nusiėmus ausines ir dar išgirsti beveik actual kreipinį - aš paprastai įsmeigus akis į monitorių pasakau "aha" ir daugiau nieko nebesakau. Po pirmo pusmečio kreipinio nebeišgirstu. c) (ir mano labiausiai mėgstama reakcija) - pasižiūri ir pasakai "kodėl, tavo nuomone, man tu ar tavo gyvenimas įdomus? ir tu man trukdai". Veiksminga :)
    Ilgas komentaras, bet labai aktuali tema, tai prašau atleidimo:)

  2.   Sandra rašė:

    Dažniausiai arba irgi stengiuosi ignoruoti tai (kam blaškytis), arba kartais iš mandagumo paklausiu "kas nutiko?".

    BEt dažniausiai tie žmonės, kurie išreiškia garsiai savo emocijas, lyg kalbėdami su savimi, net nesuvokia, kad išsireiškė garsiai:) Panašiai kaip kai kuriems, kurie nejunta, kad pvz kramto lūpą:) Liga.

  3.   viktorijan rašė:

    aš tai kalbuos su savim tada, kai kažko ieškau. klausinėju, kur padėjau, kodėl padėjau ir paburnoju, kad taip daryt negalima. dar mieste eidama dainuoju, bet čia jau kai nieks negirdi. tai kalbėjimui kaip ir nepriskiriu.

    o kai kiti kalba tai nepatinka ir man. vakar toks berniukas lifte pradėjo kažką patyliukais šnabždėti. nesmagu, kai šnabžda už nugaros. lyg apšnekinėtų. kad ir su savim:)

  4.   MekDrop rašė:

    Man žmonės kalbantys su savim kažkodėl netrukdo (galbūt dėl to kad ir aš kartais pasikalbu su savimi)… visgi yra tam tikros ribos - jei žmogus dar ir kažkaip keistai elgiasi (čia subjektyvu) stengiuosi ilgai šalia neužsibūti tokio :)

  5.   vienastoks rašė:

    Aš irgi su savim pasitariu ar pasibaru. Stengiuosi, kad labai kitiems neįkyrėčiau, yapč darbe. Va ko negaliu padaryti, tai nesijuokti vienas. Jei ką perskaitau smagaus, tai kartais pradedu juoktis ir negaliu sustot – daugelį tai nervina labiau nei šnekėjimas su savimi.

  6.   vzx.lt rašė:

    …:DDD oi, brolyti:) Kasdienybė: aplink mane tieks kalbančių, kad nepastebiu: su savim, ne su savim? Aš ir pati pasikalbu su savo kompiuteriu, pelytę kartais patrankau (po to mes labai gerai sutariam) :D Padeda tik ausinės ir muzika.

  7.   Anonymous rašė:

    Man pusiau pofyg kai kiti po nosim burba, jei tik jie burba sau :)
    Ypac blogai yra kai - tu sedi su ausinem, isijautes i savo reikalus, o kazkoks fruktas tau pashonej garsiai savo problems pasakoja ir praktiskai atsisukes i tave (ne vien i tave, i visus praktiskai). Kuri laika ignorint galima, bet as krastiniu regejimu matau, kad man pasakoja ir mano nuomones prasho. Kodel isvis mano nuomones prasho!!!

  8.   Pbg rašė:

    oj, pas mus tai ofise kiekviena diena kaip turguj, surmuliuoja, marmaliuoja.. priprantama ;)

  9.   bora bora holidays rašė:

    I’ve been exploring for a little bit for any high quality articles or blog posts on this kind of area .Exploring in Yahoo I at last stumbled upon this web site.Reading this info So i am happy to convey that I have a very good uncanny feeling I discovered just what I needed.I most certainly will make certain to do not forget this site and give it a look on a constant basis

Rašyk komentarą