Dalykai.

Tikrai dažnai su Artojumi valgom hesburgery, o ten visada sėdam taip, kad matytume sukamus artėjančių, arba jau rodomų filmų treilerius. Aišku treilerius išmokstam beveik mintinai, ir kai jau pradeda rodyt kokį naują vos ne rankomis norisi plot!

Ir šį praėjusį savaitgalį žmoną įtikinau kad reikia pažiūrėti Inkheart ir Bedtime Stories (Rašalo širdis ir Vakaro Pasakojimai). Kažkaip man susirodė, kad filmai turėtų būti iš panašaus tipo. Na tipo lengva pasakėlė prieš miegą.

Bedtime Stories tokia ir yra - lengva pasakėlė prieš miegą ar šiaip tingią popietę. Visi reikalingos pasakos elementai, tokie kaip fantastinės besipildančios istorijos, geriečių ir blogiečių kova, princesė, princai ant žirgų bla bla bla - įsirašykit patys. Filmas idealiai sukurtas sekmadieninei paplerzėjimo popietei, kai esi sotus, turi po ranka pusbutelį pagaravusio vynelio ir kokių kukurūzų dėžę. Per juos gali ir neišgirst ką ten filme kažkas šneka, bet jei ir neišgirsi - nieko neprarasi.

Trumpai, sesuo paprašo brolio, kad jis prižiūrėtų savaitėlę vaikus, kol ji (jei teisingai menu) "..is planning to get laid". Šis vakarais jiems pasakoja istorijas, ir jei vaikučiams ji pasirodo nuobodi jų prikurti variantai kitą diena išsipildo juos prižiūrinčiam mamos broliui. That’s it. Pabaiga jau ir ištiek galima atspėt :).

Na, o dabar apie Inkheart… iiiiirrrr viskas!

Nu ok, šiek tiek. Tokio prasto filmo senai nemačiau. Nesvarbu, kad puse filmo pramiegojau ir nemačiau pabaigos (irgi miegojau. duh). Filmas visiškai neįdomus, labai labai nuobodus ir visiškai ne tai ko tikiesi pamatęs treilerį. Pasakos ten tiek, kad akies krašteliu pamatai auksinę kurpaitę, tris sekundes parodo vienaragio galvą, o viską nurungia kažkokie balvonai su aprašinėtom galvom ir labai pikti blogiečiai su nuliu motyvacijos.

Jei jau kada svarstysit pažiūrėt viena iš šių filmų, paklausykit patarimo - nežiūrėkit Inkheart net jei ir kankins. Kankinimus tikrai bus lengviau ištvert.

Šiandien Artojas manęs paklausė, ar man logiškai skamba šūkis, kurio pradžia "Nereali galia". Pasakiau, kad jo. Nes visgi "nereali galia", tai kažkas tokio - daug daugiau nei "reali", kas reiškia kad jau tokia galia, kad… nu nebūna tokių. (Aišku kur suku?).

Ir kai pagalvoji tai juk jo, tokie pasakymai kaip "Nereali galia", "Fantastiškas pasiūlymas" and such prasilenkia su logika.

"Fantastiškas pasiūlymas!!!" - "pirk monitorių ir gausi vizitaciją pas fėjų valdovę".

Kitą vertus kam būtų įdomu, jei už gerą kainą būtų siūloma reali galia, o pasiūlymas būtų realistiškas :)

Parekomenduokit kas kokį neblogą hostingo paslaugų tiekėją? Maždaug kad butų unlimited duombazės, etc.

Arba jei nerekomenduojat pasakykit ką nors apie Hostex hostingą - http://www.hostex.lt/hostingas . Man visai tiktų "Namams Plius".

Any comments?

Prieš einant į kiną kiek skaitinėjau, o dar ir girdėjau kaip žmonės The Curious Case of Benjamin Button lygina su Titaniku. C’mon - vien dėlto kad filme šokinėjama iš dabar į kažkada anksčiau, ir dar kad yra sena moteriškė kuri kai ką pamena, nereikia lyginti su Titaniku. Visai kas kita čia.

Buttonas nominuotas 13-kai Oskarų (tarp jų ir geriausio filmo kategorijoje), vaidina Kate Blanchet ir Pitas - 3 rimtos priežastys pažiūrėti šitą filmą.

O nežinantiems nieko, ir nemačiusiems treilerio Hesburgery trumpai papasakoju (su labai lengvais nekritiniais spoileriais): gimė reiškias vaikas - pažiūri visi - o gi visai ne vaikas o kažkoks diedukas susiraukšlėjęs. Išsigandęs tėvas numetą kūdikį prie senelių globos namų durų ir pabėga. Jį aišku ten priglaudžia, nes nu senelių namai - visi čia greit miršta, o jam irgi nedaug ryškiai liko.

Oi kaip visi klydo. Anas po biški jaunėja, įgauna proto, išmoksta vaikščioti, atranda naujų experiencų. Žodžiu viskas kaip ir normaliam vaikui, tik kad jis senas, ir visi mano kad jis senas.

Pirmas esminis momentas, kai jis susiduria su jauna ryžute mergaite (suprask, ateity ji taps gražuole Kate Blanchet), jie aišku pabėga pažaist, nes realiai jų amžius tai toks pat. Spėkit ką pagalvoja kiti, kai randa juos vidury nakties po lova?

Žodžiu jie abu auga, karts nuo karto susitinka, tačiau ji bręsta, o jis jaunėja. Bet jau viskas aišku! Abu viens kitą įsimylėję iki negalėjimo.

Toliau jau pasakot nebegalima, reikia žiūrėti. Ir taip per daug pasakiau.

Vienas esminis pastebėjimas, kodėl kiekvienas WOW žaidėjas turi pamatyti šitą filmą. Kai jau pamačiau Kate Blanchet pačiame jėgų žydėjime ir išgirdau kalbant supratau kad taip in real life atrodytų Blood Elfė iš WOW’o.

Dar būtų galima filmą prilyginti tokiam Foresto Gumpo ir Amelijos mišiniui. Sunku įvardinti konkrečius panašumus, tačiau jausmas, kad filmą įtakojo abu pastarieji, neapleidžia jau antra diena.

Paskutinį filmo trečdalį šalia manęs sėdėjusi moteriškė vis šniurkščiojo nosimi. Tai tikrai ilgas ir pakankamai liūdnas filmas.

Ir niekuo nepanašus į Titaniką. Rimtai.

O aš visai ir pamiršau, kad kalbėjom apie twitterius. Nes vakar ir iškėlėm tą mintį, kad kartais būna ką pasakyt vienu sakiniu, nu o visą įrašą dėl jo gimdyt ne visada reikia.

Me joins twitter today. –>

Pradėjau reiškias rusų kalbos mokytis. Pirmadienį pirma pamoka buvo. Pernai beveik nuoširdžiai ir su džiaugsmu išlankiau visas anglų kalbos pamokas, šiemet gali būti sunkiau.

Mokytoja, tai tokia mokyklinė mokytoja, kuri ten pačią pirmą dieną apie daiktavardžius ir veiksmažodžius pasakoja! Nu kodėl pirmą pamoka nepaklausė ką veikiau savaitgalį? Arba kad apie save papasakočiau?

Liko pusvalandis iki antros pamokos, ir dar puslapis teksto perskaityt.

Užtai antradienio rytą, jau ir teko iš kart parodyt ką moku rusiškai. Tikrai buvo sunku - bandžiau tokiam dėdulei papasakoti kaip rasti auto turgų. Beveik pavyko. Žodžiai kurių nežinojau: sąnkryža, ženklas, sukti. Už tai žinojau pravo pravo levo levo i togda budet (ir nebeatsimenu kaip turgus).

Ačiū dėdulei kad užlaikė mane tas kelias minutes, nes visai tikėtina kad būčiau tarp šitų keturių . Lucky me - buvau penktas. I mean stebėtojo vietoj, apvažiavau juosius.

Ir galiu netgi backgroundą papasakot kodėl taip atsitiko. Ogi keliu Vilniaus link važiavo kolona juodų ir kitokių autobusiukų beigi autobusų lydima juodų automobilių su švyturėliais. Ir užsižiopsojo tas ketvirtas garantuotai ir pylė į prieš kamštį (tiltas gi sugriuvęs) lėtėjančius automobilius. Aš ir žiopsojau, bet išgirdau bumbtelėjimą.

Kai taip diena prasidėjo maniau kad pabaigoj bus kostmosas, bet visu tuo viskas beveik ir baigėsi. Už tai šiandien bustinau kas iš tūliko išėjęs rankų nesiplauna!!

Jau prabėgo geras pusmėnesis nuo kalėdų ir gimtadienio.

Praėjusiais metais matyt buvau baisiai geras, nes bičiuliai, giminiečiai ir kalėdiniai seniai buvo ypač dosnūs.

Pradėkime nuo to, kad kalėdų seniai ir Artojas su šeimyna pridovanojo stalo žaidimų:
Katano Salos naujakuriai , Alhambra ir Diplomacy . Pastarojo Artojas man šiek tiek pavydi, o dar ir pats jį padovanojo! Šito kaip tik ir neteko progos išbandyti, nes pasak parašymo geriausias turėtų būti septyniems žaidėjams, o tiek norinčių žaisti derybų žaidimą sunku rast.

Katano salos naujakuriai - da best. Tikėjausi kad bus geras, bet kad TOKS geras. Labai šituo džiaugiuosi. Alhambra - visai neblogas, bet labiau prie vidutinybių.

Labai netikėtai nuo bičiulių dovanų gavau elektrinę gitarą! Spėkit ar daug moku grot? Vargu. Bet užtai džiaugsmo kiek:).

Kaip senam mėgėjui pastumdyti kamuoliukus, pačiutė padovanojo pūlo lazdą. Gaila bet pirmas smūgis buvo lemtingas - nulėkė galiukas. Oh well, kitą savaitę jau turėtų sutaisyti.

O toliau krūva knygų, kojinių ir piniginių dovanų, kurios gražiai pavirto į notebooką.

Šį ryt mieguistai plaudamas ir šluostydamas sudaužiau savo mėgiamiausią darbinį puodulį.

Kolega padovanojo iš kart kitą, su akim, bet nebežinau anei kiek kavos dėt į naują, nei kiek vandens pilt!

O dar prieš kelias dienas apžiūrėjau, kad Dorado dar jų yra. Kas padovanos?:) Toks baltas su raudonais chaotiškais ornamentais.

Pirmadienio vakarą važiavom su pačiute sau ramiai mamos su gimimo diena sveikinti. Tik įvažiavus į paskutinį žiedą mašina nusprendė kad jau gana ir daugiau nebevažiuos.

Ir atsitik taip, kad užstrigau kaip tik tokioj vietoj, kur troleibuso linija šakojasi į dvi puses. Spėkit ar troleibusai galėjo sėkmingai išvažiuot iš žiedo? Kelias slidus, dviese su pačiute mašiną vos pastumiam - mašinų srautas didelis, o visi draugai turintys mašinas ir galintys patempti lyg tyčia ragelio nekelia.

Galų gale šiaip ne taip atsidūrėm servise, kur leido palikt mašiną ir pažadėjo viską sužiūrėt. Akumas ir uždegimo ritė (ar tai relė, tikrai nežinau ką čia šneku:)) mirė.

Šiaip ar taip sveikinimai sau su pirmu efektyviai sugeneruotu automobilių kamščiu :).

O šiaip pastebėjimas - nei vienas važiuojantis pro šalį nesustojo ir nepasisiūlė pastumt or smth, nors akivaizdžiai matė kad bėda. Už tai kas antras netingėjo prasidaryt langą, parėkaut, papypint ir demonstratyviai piktai nuvažiuot. Tikrai labai nemėgstu žmonių.

Šiandien užuodžiau kažkokį smirdalą savo darbo vietoj. Toks nelabai stiprus kvapas, bet labai nemalonus. Ir nu niekaip nesuprantu kas per kvapas ir iš kur anas sklinda. Visas apsiuosčiau, pažiūrėjau ar į kokį š neįmyniau, ištyrinėjau ant stalo stovinčius puodukus - nieko!

O dar su sąlyga kad pastarosiomis dienomis vis nušalu kojas, užsidėjau
kalėdoms uošvienės dovantos kojines - stipriai per šiltos! Iš pradžių
maniau kad čia jos kaltos, ėjau pasičekint į WC.

Tada galų gale supratau! Gi prieš porą dienų bendradarbis įpylė paragaut kažkokios slyvinės degtinės čierkiuką, o ana ant tiek šlykšti buvo, kad pasakiau jog vėliau dabaigsiu ir palikau ant savo stalo kažkur tarp popierių įvairių.

Išpyliau ir iš kart kvapelio nebeliko.

O berašydamas kiek užtai negeriems kvapams kaitaliodamas galūnes ir priesagas sudėliojau pavadinimų: smirdybės, smirdalai, smirdynės, ir t.t.