BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Dovanos.

2009-01-09

Jau prabėgo geras pusmėnesis nuo kalėdų ir gimtadienio.

Praėjusiais metais matyt buvau baisiai geras, nes bičiuliai, giminiečiai ir kalėdiniai seniai buvo ypač dosnūs.

Pradėkime nuo to, kad kalėdų seniai ir Artojas su šeimyna pridovanojo stalo žaidimų:
Katano Salos naujakuriai , Alhambra ir Diplomacy . Pastarojo Artojas man šiek tiek pavydi, o dar ir pats jį padovanojo! Šito kaip tik ir neteko progos išbandyti, nes pasak parašymo geriausias turėtų būti septyniems žaidėjams, o tiek norinčių žaisti derybų žaidimą sunku rast.

Katano salos naujakuriai - da best. Tikėjausi kad bus geras, bet kad TOKS geras. Labai šituo džiaugiuosi. Alhambra - visai neblogas, bet labiau prie vidutinybių.

Labai netikėtai nuo bičiulių dovanų gavau elektrinę gitarą! Spėkit ar daug moku grot? Vargu. Bet užtai džiaugsmo kiek:).

Kaip senam mėgėjui pastumdyti kamuoliukus, pačiutė padovanojo pūlo lazdą. Gaila bet pirmas smūgis buvo lemtingas - nulėkė galiukas. Oh well, kitą savaitę jau turėtų sutaisyti.

O toliau krūva knygų, kojinių ir piniginių dovanų, kurios gražiai pavirto į notebooką.

Rodyk draugams

Puodulis.

2009-01-09

Šį ryt mieguistai plaudamas ir šluostydamas sudaužiau savo mėgiamiausią darbinį puodulį.

Kolega padovanojo iš kart kitą, su akim, bet nebežinau anei kiek kavos dėt į naują, nei kiek vandens pilt!

O dar prieš kelias dienas apžiūrėjau, kad Dorado dar jų yra. Kas padovanos?:) Toks baltas su raudonais chaotiškais ornamentais.

Rodyk draugams

Failure.

2009-01-07

Pirmadienio vakarą važiavom su pačiute sau ramiai mamos su gimimo diena sveikinti. Tik įvažiavus į paskutinį žiedą mašina nusprendė kad jau gana ir daugiau nebevažiuos.

Ir atsitik taip, kad užstrigau kaip tik tokioj vietoj, kur troleibuso linija šakojasi į dvi puses. Spėkit ar troleibusai galėjo sėkmingai išvažiuot iš žiedo? Kelias slidus, dviese su pačiute mašiną vos pastumiam - mašinų srautas didelis, o visi draugai turintys mašinas ir galintys patempti lyg tyčia ragelio nekelia.

Galų gale šiaip ne taip atsidūrėm servise, kur leido palikt mašiną ir pažadėjo viską sužiūrėt. Akumas ir uždegimo ritė (ar tai relė, tikrai nežinau ką čia šneku:)) mirė.

Šiaip ar taip sveikinimai sau su pirmu efektyviai sugeneruotu automobilių kamščiu :).

O šiaip pastebėjimas - nei vienas važiuojantis pro šalį nesustojo ir nepasisiūlė pastumt or smth, nors akivaizdžiai matė kad bėda. Už tai kas antras netingėjo prasidaryt langą, parėkaut, papypint ir demonstratyviai piktai nuvažiuot. Tikrai labai nemėgstu žmonių.

Rodyk draugams

Smirdalai.

2009-01-07

Šiandien užuodžiau kažkokį smirdalą savo darbo vietoj. Toks nelabai stiprus kvapas, bet labai nemalonus. Ir nu niekaip nesuprantu kas per kvapas ir iš kur anas sklinda. Visas apsiuosčiau, pažiūrėjau ar į kokį š neįmyniau, ištyrinėjau ant stalo stovinčius puodukus - nieko!

O dar su sąlyga kad pastarosiomis dienomis vis nušalu kojas, užsidėjau
kalėdoms uošvienės dovantos kojines - stipriai per šiltos! Iš pradžių
maniau kad čia jos kaltos, ėjau pasičekint į WC.

Tada galų gale supratau! Gi prieš porą dienų bendradarbis įpylė paragaut kažkokios slyvinės degtinės čierkiuką, o ana ant tiek šlykšti buvo, kad pasakiau jog vėliau dabaigsiu ir palikau ant savo stalo kažkur tarp popierių įvairių.

Išpyliau ir iš kart kvapelio nebeliko.

O berašydamas kiek užtai negeriems kvapams kaitaliodamas galūnes ir priesagas sudėliojau pavadinimų: smirdybės, smirdalai, smirdynės, ir t.t.

Rodyk draugams

Žiema žiemužė.

2009-01-05

Kažkam iš aukščiau ryškiai užstrigo Kaunas ir sugalvojo pridrėbt sniego, užšaldyt ir dar svarbiausią kasdien naudojamą tiltą sulaužyt .

Vakar lyg žinodamas (o tikrai nežinojau), kad šiandien atšals iki minus šimto nusikasiau visą sniegą nuo mašinos. 40 frickin minutes!!! Ir mašina ryte nusprendė nesikurti. O vakare reikia važiuoti mamos su gimimo diena sveikinti (ji turbūt vis dar mano kad aš pamiršau).

Ir darbe per savaitgalį kažkas failino, ir niekas kiemo nenuvalė. Įvažiavo tik tie, kurie turi džipus. Tada pagalvojau, kad gal ir nieko tokio kad mano senutė neužsikūrė.

Ir iš vis, kaip šunį vedžiot? Kai buvo tik daug sniego ir jokio šalčio tai dar nieko - bėgiojo kaip povandeninis laivas vietoj periskopo nosį iš sniego iškišusi. O dabar pusnys labai šaltos ir vis dar didesnės už ją, o pasysiojimui (ir rimčiau) tai reikia būtent TĄ vietelę susirast. Po ilgų vaikščiojimų dažniausiai kaltu žvilgsniu žiūrėdama į mane tupia ir sysioja tiesiai ant siauro nukasto tako. Šį ryt buvo per šalta. Nors ir uždėjau išeiginį ploščių, sysiot atsisakė. Pakėlė vieną priekinę koją, vieną galinę ir žiūrėjo į mane taip lyg tuoj verks. Nu negi kankinsi. Lai namie šį kart sysioja…

Ir vis dėl to - žiema man patinka.

Rodyk draugams