Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2009-02-09

Button’s Buttons.

Publikuota: Movies

Prieš einant į kiną kiek skaitinėjau, o dar ir girdėjau kaip žmonės The Curious Case of Benjamin Button lygina su Titaniku. C’mon - vien dėlto kad filme šokinėjama iš dabar į kažkada anksčiau, ir dar kad yra sena moteriškė kuri kai ką pamena, nereikia lyginti su Titaniku. Visai kas kita čia.

Buttonas nominuotas 13-kai Oskarų (tarp jų ir geriausio filmo kategorijoje), vaidina Kate Blanchet ir Pitas - 3 rimtos priežastys pažiūrėti šitą filmą.

O nežinantiems nieko, ir nemačiusiems treilerio Hesburgery trumpai papasakoju (su labai lengvais nekritiniais spoileriais): gimė reiškias vaikas - pažiūri visi - o gi visai ne vaikas o kažkoks diedukas susiraukšlėjęs. Išsigandęs tėvas numetą kūdikį prie senelių globos namų durų ir pabėga. Jį aišku ten priglaudžia, nes nu senelių namai - visi čia greit miršta, o jam irgi nedaug ryškiai liko.

Oi kaip visi klydo. Anas po biški jaunėja, įgauna proto, išmoksta vaikščioti, atranda naujų experiencų. Žodžiu viskas kaip ir normaliam vaikui, tik kad jis senas, ir visi mano kad jis senas.

Pirmas esminis momentas, kai jis susiduria su jauna ryžute mergaite (suprask, ateity ji taps gražuole Kate Blanchet), jie aišku pabėga pažaist, nes realiai jų amžius tai toks pat. Spėkit ką pagalvoja kiti, kai randa juos vidury nakties po lova?

Žodžiu jie abu auga, karts nuo karto susitinka, tačiau ji bręsta, o jis jaunėja. Bet jau viskas aišku! Abu viens kitą įsimylėję iki negalėjimo.

Toliau jau pasakot nebegalima, reikia žiūrėti. Ir taip per daug pasakiau.

Vienas esminis pastebėjimas, kodėl kiekvienas WOW žaidėjas turi pamatyti šitą filmą. Kai jau pamačiau Kate Blanchet pačiame jėgų žydėjime ir išgirdau kalbant supratau kad taip in real life atrodytų Blood Elfė iš WOW’o.

Dar būtų galima filmą prilyginti tokiam Foresto Gumpo ir Amelijos mišiniui. Sunku įvardinti konkrečius panašumus, tačiau jausmas, kad filmą įtakojo abu pastarieji, neapleidžia jau antra diena.

Paskutinį filmo trečdalį šalia manęs sėdėjusi moteriškė vis šniurkščiojo nosimi. Tai tikrai ilgas ir pakankamai liūdnas filmas.

Ir niekuo nepanašus į Titaniką. Rimtai.


Atgal į: Button’s Buttons.