Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2007-03-08

Mirusių gyvūnėlių kapinės.

Publikuota: sapnai

Tikriausiai šianakt viršijau visas nesąmonių sapnavimo ribas. Kai papasakojau kolegai išvadino psichiškai nestabiliu ir paklausė ar man nelaikas kreiptis pas psichologą (reiks už tokius žodžius, jį vakare nugalėti žaidžiant pula).

 

So here's the story. Sėdim prie laužo su tuo pačiu kolega, kuris pasūlė nueit pas psichologą, kažkur miške, prie laužo. Ir staiga sužinau, kad mano šuo padare kažkokį žiaurų nusikaltimą. Iš tamsos išnyra mūsų darbo ūkvedys, su evil šypsena ir didžiuliu kirviu. Sako, “Jūsų šuniui, dabar bus nukirsta galva”. Pasiima šunį ir jį išsineša. Po kurio laiko grįžta, iš kišenės išsitraukia maišelį, o jame šuns galva. Į burną sugrūsta šuns uodega, o jos galas kyšo pro gerklę (ten kur jau kaklas turėtų būti). Atiduoda man tą maišelį ir sako, “Va, čia prie tavo šuns kūno prisiuvau kitą galvą. Kadangi prisiuvau mažo šuniuko galvą, nesitikėk, kad iš pradžių jis gerai valdys kūną”. Ir akurat, paimu tą šunį, o jis toks kledaruojantis visas, nestabiliai vaikštantis.

 

Grįžtu namo su šuns galva maišelyje ir nauju šunimi, žiūriu prie sienos prikaltos tapkės. O iš kito kambario maniškė šaukia “Mane pakomentavo 1600 žmonių!”. Papasakoju jai istorija apie tai kas nutiko su šunimi, ji labai nusimena. Abu nusprendžiam kad galvą reikia palaidoti kieme, o kai pakankamai išgulės žemėje, kaukolę parsinešti namo. Taip pat parodau naująjį šunį, ir taip pat abu nusprendžiam, kad šį reikia nugalabyti.

 

Toliau berods prabudau. Pirma mintis prabudus buvo, kad naują šunį tai tingėsiu mokyti sysiojimo ir kitų gero elgesio ypatybių.


Atgal į: Mirusių gyvūnėlių kapinės.