Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2005-07-06

7 metai.

Publikuota: Kita

Senai kaupiausi sitai temai. O pastumejo visa tai parasyti vieno zmogaus komentaras, kada budamas girtas kazko cia prirasiau.


Velnias. Risliai sita tema kalbeti labai sunku, ypac kada neturi rasytojo gysleles ir nemoki minciu isdelioti ten visaip graziai su visokiais siai temai privalomais romantikos elementais. I'll try.


So, pradziai turiu pamineti, kad jau kuri laika esu vienas. Ta prasme kad neturiu pastovios drauges. Jei tiksliau - mazdaug pusmetis. Butent pries tiek laiko nutruko ilgai trukusi draugyste. Kuriai labai truko pakantumo, supratingumo ir turbut net svelnumo.


Per ta pusmeti - ismokau but pakantus. Ismokau toleruot kitu nesamones ir yprocius kurie labiausiai erzina. Ismokau atleist ir nebut principingas. Ir nusileist ismokau, net tais atvejais kai zinau kad esu teisus. Kurioziska. Tada kai buvau ne vienas - to nesugebejau padaryt.


Dabar. Dabar yra taip, kad labai suartejau su daug draugu, kuriuos buvau primirses. Imuosi iniciatyvos musu susitikimams ir panasiai. Ir aisku. Kaip gi kitaip. Tarp ju yra Ji. Ji - tai mergaite, kuriai as neabejingas dar nuo mokyklos laiku. Kuria as pamates visa kita pamirstu. Su Ja pabuvus - ilgai dar galvoju tik apie Ja. Ir visa tai uzknisa. Uzknisa kad negaliu tiesiog GYVENT. Negaliu tiesiog susitikt taip. Buna, kad susitinkam ir dviese, tiek Jos, tiek mano iniciatyva. Ir labai grazu viskas buna. Taip gera gera. Bet vistiek. Man negerai tada. Skauda.


Ir Ji - labai keista. Taip nezinau. O man labai patinka keisti zmones. Turbut todel kad as - labai eilinis (nors kartais tuo pradedu abejot, isvadina ekscentrisku. va per plaustus - paklausus kas bus komandos kapitonas, daugelio pirstai nukrypo i mane, net pasimeciau. bet cia jau kita tema). Ir as is to paprastumo net nezinau kaip yra viskas. Man tai atrodo, kad kai jau patinki - gali tai parodyti ir pasakyti. Ir suprasti. O cia kazkaip neiseina. Neiseina nei vieno to padaryt.


Taip kartais pasakau. Arba girtas (ypac girtas) prirasau visko. Dazniausiai atraso, bet taip labai labai abstrakciai su kazkuo, kas labai uzslepta ir nesuprantu niekaip. Tiesiog kiekvienas zodis pulsuoja paslaptingumu, ir kaskart skaitant, viskas atrodo vis kitaip.


As Jai vis irasau visokios muzikos. Paskui mes vazinejam nakti ir jos klausomes. Ir tada as vel nebezinau.


Ir labiausiai stabdo tai, kad jei as imsiuosi kazko ryztingesnio, baisu kad as viska sugadinsiu. Ir paskui nebebus musu sauniojo penketuko toks koks jis yra ir butu iki to momento, kada as jau tapciau drasus. Pasakyti viska nebijau. Bijau sugadinti sita geri kuris yra dabar. Kol kas - graziausias mano gyvenimo laikotarpis kiek pamenu.


Sudas. Norejau papaskoti apie visas mergaites. O gavosi apie Ja.


Zinau, visiems labai lengva dabar butu kalbeti ka cia lauzais, nebuk luzeris ir eik daryk viska. Apskritai tokie komentarai tai nieko verti, vien todel kad nezinant konkrecios situacijos negalima but visa zinanciu.


Galiu but savanaudis ir rizikuot. Kaip ten sakoma? Geriau simtas draugu nei ten kazkas.


Ir taip. As Ja pazistu beveik 7 metai. Velnias. Kazkaip labai nerealiai nuskambejo sitas skaicius. As zinau kokia Ji. Ir kokia/kaip Ji man patinka.


Baigiu 3 buteli alaus. Rasysiu sms.


Atgal į: 7 metai.